Paskolų sukčiavimas dažnai prasideda nuo labai patrauklaus pažado: pinigai bus suteikti greitai, be sudėtingų patikrų ir beveik visiems. Tokie pasiūlymai ypač vilioja žmogų, kuriam finansavimo reikia skubiai arba kuris jau gavo neigiamą kreditoriaus atsakymą. Tačiau sukčius gali siekti ne suteikti paskolą, o išvilioti pinigus arba asmens duomenis. Todėl prieš atliekant bet kokį mokėjimą ar siunčiant dokumentus būtina patikrinti, su kuo iš tikrųjų bendraujama.
Vienas ryškiausių įspėjamųjų ženklų – reikalavimas iš anksto sumokėti tariamą paskolos aktyvavimo, draudimo, registracijos ar pavedimo mokestį. Jei pinigai žadami tik po to, kai pats žmogus perveda tam tikrą sumą neaiškiam asmeniui, reikėtų sustoti. Taip pat įtarimą turėtų kelti spaudimas priimti sprendimą per kelias minutes. Patikimas finansavimo procesas neturėtų remtis grasinimu, kad pasiūlymas išnyks, jei žmogus nespės atlikti pavedimo.
Kitas pavojingas signalas – prašymas perduoti slaptus banko duomenis. Banko prisijungimo slaptažodis, PIN kodas ar vienkartiniai patvirtinimo kodai nėra informacija, kurią reikėtų siųsti tariamam kreditoriui pokalbio programėlėje. Taip pat verta patikrinti interneto svetainės adresą, įmonės kontaktus ir oficialius rekvizitus. Vien logotipas ar profesionaliai atrodantis puslapis neįrodo, kad pasiūlymas yra tikras. Informaciją geriausia tikrinti nepriklausomai, naudojantis oficialiais šaltiniais.
Saugumo prasme verta išsaugoti ir susirašinėjimą su pasiūlymo teikėju. Jei žmogus jau atliko mokėjimą arba perdavė jautrius duomenis, reikėtų kuo greičiau kreiptis į banką ir imtis jo rekomenduojamų veiksmų. Taip pat verta išsaugoti pavedimų duomenis, ekrano kopijas, laiškus ir kitą informaciją. Nereikėtų mokėti dar vieno „paskutinio mokesčio“, jei sukčius teigia, kad tik taip bus grąžinti anksčiau pervesti pinigai.
Geriausia apsauga nuo sukčiavimo yra neskubėti. Prieš priimant finansinį pasiūlymą reikia suprasti, kas skolina, kokia yra bendra paskolos kaina, kokie dokumentai pasirašomi ir kodėl prašoma konkrečių duomenų. Jei pasiūlymas atrodo neįtikėtinai geras, verta jį palyginti su oficialiai skelbiama rinkos informacija. Finansinis spaudimas neturėtų panaikinti atsargumo. Kelios papildomos minutės patikrai gali padėti išvengti gerokai didesnių nuostolių. Sukčių naudojami metodai nuolat keičiasi, todėl nereikėtų manyti, kad pavojingi pasiūlymai visada atrodo mėgėjiškai. Sukčiai gali naudoti panašius į tikrų įmonių pavadinimus, logotipus ar net sukurti profesionaliai atrodančius puslapius. Todėl svarbu tikrinti ne vien dizainą, bet ir domeną, rekvizitus bei kontaktus. Jei kyla bent menkiausia abejonė, geriau sustoti ir informaciją patikrinti kitu kanalu. Ypač atsargiai reikėtų vertinti pasiūlymus, kuriuose žmogus skubinamas atlikti pavedimą arba perduoti jautrius duomenis. Jei pasiūlymas gaunamas per socialinį tinklą ar nepažįstamo žmogaus žinutę, nereikėtų spausti joje esančių nuorodų vien todėl, kad žadamas greitas finansavimas. Geriau savarankiškai surasti oficialų paslaugos teikėjo puslapį ir patikrinti informaciją. Taip sumažinama rizika patekti į netikrą svetainę ar perduoti duomenis sukčiams. Net jei svetainė atrodo profesionaliai, jos adresą verta įvesti savarankiškai. Tai paprastas būdas sumažinti riziką paspausti suklastotą nuorodą. Jei kyla abejonių, geriau ne tęsti bendravimą, o pirmiausia savarankiškai patikrinti informaciją. Skubos jausmas yra viena iš dažniausiai naudojamų priemonių spaudžiant žmogų priimti neapgalvotą sprendimą. Jeigu kyla abejonių dėl svetainės ar pasiūlymo, geriau finansavimo atsisakyti, kol informacija nėra patikrinta. Atsargumas tokioje situacijoje kainuoja mažiau nei galimi nuostoliai.