Depresija – tai ne tik laikinas liūdesys ar bloga nuotaika. Tai – rimtas psichikos sutrikimas, kuris gali paveikti kasdienį gyvenimą, darbą, santykius ir net fizinę sveikatą. Daugelis žmonių klausia savęs: „Ar tai tik bloga diena, ar jau depresijos požymiai?“ Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra pagrindiniai depresijos simptomai, kada verta sunerimti ir kur kreiptis pagalbos.
Kas yra depresija?
Depresija – tai ilgalaikis liūdesio, beviltiškumo, apatijos ir motyvacijos stokos būsenų derinys. Ji paveikia emocinę, kognityvinę (mąstymo), elgesio ir net fizinę savijautą.
Depresija nėra silpnumo požymis ar „užgaida“. Tai – realus sveikatos sutrikimas, kurį būtina gydyti kaip ir bet kurį kitą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija yra viena iš pagrindinių nedarbingumo priežasčių pasaulyje.
Pagrindiniai depresijos simptomai
Jei pastebite bent kelis iš šių simptomų, trunkančių ilgiau nei dvi savaites, gali būti, kad patiriate depresiją:
- Nuolatinis liūdesys, beviltiškumo ar tuštumos jausmas.
- Energijos stoka, nuovargis net po poilsio.
- Praradimas susidomėjimo veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
- Miego sutrikimai – tiek nemiga, tiek padidėjęs miegas.
- Apetito pokyčiai ir svorio svyravimai.
- Koncentracijos, dėmesio ir atminties sutrikimai.
- Minčių apie mirtį ar savižudybę atsiradimas.
Kada verta sunerimti?
Trumpalaikiai liūdesio ar streso periodai yra natūrali gyvenimo dalis. Tačiau jei simptomai:
- Trunka ilgiau nei dvi savaites
- Trukdo atlikti kasdienes pareigas
- Darosi vis stipresni arba tampa nepakeliami
- Įtraukiami savižudiški ar žalingi ketinimai (pvz., „ket“ – ketinimas pakenkti sau)
– tai jau rimtas signalas kreiptis pagalbos.
Kas yra „ket“ ir kodėl jis svarbus?
Terminas „ket“ – tai trumpinys nuo žodžio „ketinimai“. Psichikos sveikatos specialistai dažnai kalba apie „savižudiškus ket“ – tai reiškia, kad žmogus ne tik jaučiasi blogai, bet ir pradeda svarstyti konkretų planą, kaip sau pakenkti ar nusižudyti. Tokie „ket“ signalizuoja aukštą pavojų ir reikalauja skubios pagalbos.
Jei jūs ar jūsų artimasis išreiškė savižudiškus ketinimus – nedelskite, skambinkite pagalbos linijai ar kreipkitės į skubios psichologinės pagalbos centrą.
Kaip sau padėti?
Jei įtariate, kad jus kamuoja depresijos simptomai – pirmas žingsnis yra neignoruoti ir kreiptis pagalbos. Štai keletas žingsnių:
1. Pasikalbėkite su šeimos gydytoju ar psichiatru
Tai yra pirmasis kontaktas, kuris gali padėti diagnozuoti problemą ir nukreipti tinkama linkme.
2. Ieškokite psichoterapijos
Kognityvinė elgesio terapija, meno terapija, dėmesingumo praktikos (mindfulness) – visa tai gali padėti atpažinti neigiamus mąstymo modelius ir išmokti su jais susitvarkyti.
3. Nenaudokite žalingų „sprendimų“
Kai kurie žmonės bando malšinti vidinį skausmą alkoholiu, narkotikais ar pavojingu elgesiu. Tačiau tokie „ket“ gali dar labiau pabloginti būklę ir kelti pavojų sveikatai ar gyvybei.
4. Kreipkitės į pagalbos linijas
Lietuvoje veikia kelios pagalbos linijos, kurios nemokamai ir anonimiškai teikia emocinę paramą:
- Jaunimo linija – 8 800 28888
- Vilties linija – 116123
- Pagalbos vaikams linija – 116111
Išvada: Ne kiekvienas liūdesys yra depresija, bet kiekvienas nerimas yra svarbus
Net jei nesate tikri, ar jūsų būklė atitinka depresijos diagnozę, jūsų jausmai yra svarbūs. Reikia drąsos pripažinti, kad kažkas ne taip, ir dar daugiau – ieškoti pagalbos. Atpažinus depresijos simptomus, o ypač jei atsiranda pavojingų minčių ar „ket“, neverta laukti – tai ne silpnumas, o stiprybė rūpintis savo sveikata.
